Šilko istorija siekia 5000 metų, o nuostabi kelionė prasideda Kinijoje, kur, kaip pasakoja legenda, trečioji galingo imperatoriaus žmona rūmų sode, ruošdama arbatą, netyčia įmetė kokoną į karštą vandenį ir pastebėjo, kad iš jo galima išvynioti ilgą, plonytį, bet labai stiprų siūlą.

   Šilkas, kurio kelias į Europą buvo sunkus, ilgas, pareikalavęs daug drąsių ir rizinkingų nuotykių, apipintas paslaptingomis ir mįslingomis istorijomis.

   Šilkas – gyvas, švelnus ir lengvas kaip drugelio sparnas audinys – visuomet primins įstabią vikšro virtimo gražuoliu drugeliu istoriją, o mums, ją stebintiems ir suprantantiems, kaip dovana lieka šilkas. Jo grožis, prabanga bei elegancija ligi mūsų dienų išlieka neprilygstama ir nepralenkta, o švelnumo, lengvumo jausmas, kuris apima juo apsigaubus, leidžia patirti beveik rojaus palaimą...

   Šilkas – tvirtas ir švelnus gyvulinės kilmės pluoštas. Šilko siūlus „gamina“ šilkverpis kirminas, kuris dar yra vadinamas mažuoju Kinijos imperatoriumi. Šilkverpis ėda šilkmedžio lapus (jis maitinamas net 48 kartus per dieną!) ir suvynioja į kokoną šimtus metrų šilko gijų. Šilko kokybė priklauso nuo šilkmedžio, kuriuo minta vikšrai, rūšies, nuo pačių šilkverpių rūšies, bei nuo to, iš kokios kokono dalies gaunama šilko gija. Pats brangiausias ir kokybiškiausias šilkas gaunamas iš vidinės kokono dalies.

   Natūralaus šilko gamybos procesas vyksta taip: vasarą šilkverpio plaštakė padeda iki 500 kiaušinėlių, iš kurių išsirita nepasotinami mikroskopiniai kirminėliai – vikšrai, kurie maitinasi tik šilkverpio medžių lapais. Po 6 savaičių jie pradeda apsivynioti beveik nematomu šilko siūlu, sudarydami kokoną. Tam darbui reikia 6 dienų. Kokono viduje randasi susiraukšlėjusi lėliukė, kuri per 12 – 15 dienų vėl virsta plaštake. Šilko gamybai kokonus surenka ir per 8 – 9 dienas perduoda pirminiam apdirbimui: kokonus išmirko karštame vandenyje, kuris ištirpdo šilkverpio klijus, po to šilkas suvejamas į gijas (viename kokone yra 1500 metrų šilko). Natūralus šilkas – tai ploniausias gamtos sukurtas baltyminis siūlas, kurio dar nepavyko žmogui pagaminti, nors jis yra sukūręs nepaprastas gamybos technologijas.

   Kaip senovėje, taip ir mūsų dienomis apie šilko išgavimo technologiją, tobulinimą, nemėgstama daug kalbėti, kiekvienas gamintojas turi savo paslapčių. Žinoma, kad jis yra išgaunamas iš įvairių rūšių šilkverpių kokonų gijų. Šilkverpiai yra drugiai, kurie maitinasi šilkmedžių lapais. Jie yra veisiami ir auginami. Labiausiai Kinijoje paplitusi šilkverpių rūšis – „Bombyx mori“. Įvairių rūšių šilkverpiai auginami ir kitose šalyse. Japonijoje, Indijoje, net Pietų Europoje yra šilkverpių auginimo plantacijos. Bet nuo seno įprasta labiau vertinti būtent kinišką šilką. Tęsdami šilko tradicijas, „Šilko kerai“ Jums siūlo aukštos kokybės įvarius šilko gaminius iš Kinijos, palepinkite save ar savo artimuosius prabangos prisilietimu.